Pavadinimas kiek keistas, bet arbata įpareigoja ją pavadinti raudonskruoste. Ir dėl spalvos, ir dėl šilumos, ir dėl skonio, kurį prilyginčiau raudonai spalvai... Čia kaip kokiame asociacijų žaidime.
Šį atradimą padariau visai netyčia tik tik prasidėjus rudeniui. Į verdantį vandenį įdėjau liepžiedžių, tuomet melisų lapų ir kotelių... Ir kažkaip sumąsčiau, kad norisi ko nors gaiviai raudono. Ir štai pirma idėja - bruknės (saujelė jų).
Viską sudėjusi paviriau ir gavau netikėtai puikų skonį, kurio neaprašysiu, o pasiūlysių pasigaminti ir išmėginti. Žiemai ar vasarai - puikus gėrimas!
O čia tai, kas liko :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą