Karalienė moliūgienė

Va čia tai bent - darbe visos kolegės ko gero turi išvirusios šią nepaprastą uogienę. Vadinu ją karaliene moliūgiene. Ir dėl spalvos, ir dėl neįprasto skonio, ir dėl netikėto atradimo, ir galiausiai dėl to, kad vyras ją apsilaižydamas valgo ir su niekuo nenori dalintis, nors man tai nėra pats gardžiausias skonis iš turimų uogienių.

Receptas nėra paprastas, tad apie viską nuo pradžių. Aprašymas skirtas 1 kilogramui moliūgo.

Reikia:

- 1 kg moliūgo

- 1 kg cukraus

- 1 citrinos arba apelsino [kadangi aš viriau didžiulį moliūgą, tai visko reikėjo daugiau; dėjau ir citriną, ir apelsiną. Kuo daugiau citrusinių vaisių, tuo spalva šviesesnė]

Patariama imti minkštą moliūgą. Nuplauti, nulupti, išimti sėklas [tik neišmeskit sėklų, sudžiovinkit, bus puiki proga pagliaudėti] ir supjaustyti norimos formos gabaliukais.

Pusė nurodyto cukraus kiekio užpilti ant supjaustyto moliūgo ir palikti stovėti 12 valandų. Kadangi viską pradėjau ruošti vakare, tai moliūgas nakvojo virtuvėje po drobiniu rankšluosčiu :)

Ryte, t.y. po 12 valandų, gautą sunką nupilti ir į ją sudėti likusį cukrų. Išmaišyti ir gautą sirupą po pusvalandžio užvirti. Jei per mažai prisirinko skysčio, galima įpilti stiklinę vandens [bet vargu ar to prireiks]. Sirupą virti 15 minučių, tuomet sudėti moliūgo gabaliukus ir kai gauta masė užvirs, virinti 10-15 min. Viską palikti vėl 10-12 valandų. Reiškia - laukti vakaro :)

Esančią masę vėl užvirti ir sudėti citrusinius vaisius. Ir žievelę, ir minkštimą. Žievelę sutarkuoti smulkia tarka. Sultis išspausti į moliūgienę ir kas liko smulkiai supjaustyti bei sudėti į uogienę. Kai uogienė užvirs, pamažu maišant pavirti 10 minučių ant labai mažos ugnies.

Viską supilstyti į paruoštus stiklainius. Juose esančią uogienę, pridengus marle, palikti atvėsti. Maždaug po 5 val. uždaryti [originaliame recepte rekomenduoja aprišti pergamentiniu popieriumi, tačiau aš tradiciškai naudojau paprastus dangtelius].

Laikyti rūsyje :) ir skaniai valgyti su kuo tik širdis geidžia.

Įsitikinau, kad moliūgas ne šiaip sau daržovė... Ir garnyrui, ir sriubai, ir Helovynui, ir blynams, ir uogienei, ir šiaip valgyti gali; jei saldus - grauži sau, kaip obuolį. Še tau, kad nori. O užauginti visai nesudėtinga - palieki sodo kamputyje, ir jis pats sau pampsta, nei priežiūros jam reikia, nei dar ko. Pavadinčiau savarankiškiausia sodo daržove! Ir naudos duodančia su kaupu.