Sijonuota vyšnia

Gal dėl to, kad Elena filmuko naujoji gerbėja, pirma asociacija su vyšnia dabar – Čipolino nuotykių grafo Vyšniuko mama . Tokia aikštinga ir pūstais sijonais :)

Antra mintis pagalvojus apie vyšnias žiemą - gardus kompotas arba vasaros pabaigoje nusvirusios raudonos šakos. Ir aplinkui jas apspitusios uogos - tokios didelės ir sultingos.

Paskutinę vasarą tėvelių sodo vyšnios buvo tokios sultingos, kad iš jų uogienė būtų buvusi panaši į vyšnių sriubą. Todėl ir buvo verta virti iš jų kompotą :)

O tereikia cukraus ir vandens.

Tiesą pasakius net nežinau, kaip reikėtų virti. Pati susigalvoju ir tiek.

Cukrų paverdu su vandeniu. Šiuo sirupu užpilu vyšnias, sudėtas į stiklainius, ir uždarau. Štai ir visas menas.

Žiemą šis kompotas nuostabus!

Rudens pamišimas - obuolių sultys

Obuolių sultys - tai gėrimas, be kurio mano šeimynėlė ko gero nieko daugiau ir negeria. Žinoma, vanduo ir visa kita, bet obuolių sultys "rules" :)

2008 ųjų rudenį išsivirėme 50 l sulčių. Sakiau GANA. Ir kitais metais jei virsiu, tikrai maksimum tiek.

2009 ųjų rudenį Aurimas išvažiavo pas tėvelius rinkti rudeninių obuolių ir išsispausti sulčių. Nusivežė visus tuos 50 litrų talpos indus. Sugrįžta mano vyras su jais, pilnais sulčių, ir... dar 40 litrų talpos bidonu, kuris pilnut pilnutėlis...ko? :)

Taigi abu plušome virtuvėje ir virėme 90 litrų obuolių sulčių.

2010 ųjų sausį aš pasakiau - kitais metais virsime maksimum 90 litrų sulčių :))))

O joms tereikia trupučio cukraus (priklauso nuo to, kaip saldžios sultys) ir didelės porcijos kantrybės :) Bet verta!

Raudonskruostė arbatėlė

Pavadinimas kiek keistas, bet arbata įpareigoja ją pavadinti raudonskruoste. Ir dėl spalvos, ir dėl šilumos, ir dėl skonio, kurį prilyginčiau raudonai spalvai... Čia kaip kokiame asociacijų žaidime.

Šį atradimą padariau visai netyčia tik tik prasidėjus rudeniui. Į verdantį vandenį įdėjau liepžiedžių, tuomet melisų lapų ir kotelių... Ir kažkaip sumąsčiau, kad norisi ko nors gaiviai raudono. Ir štai pirma idėja - bruknės (saujelė jų).

Viską sudėjusi paviriau ir gavau netikėtai puikų skonį, kurio neaprašysiu, o pasiūlysių pasigaminti ir išmėginti. Žiemai ar vasarai - puikus gėrimas!

O čia tai, kas liko :)

Žemuogės kefyre

Vienas iš gaiviausių pastarųjų dienų atradimų mūsų virtuvėje - žemuoginis kokteilis. Paprastas kefyras maišytas su šviežiai rinktomis žemuogėmis, iš jų susikaupusiomis sultimis (šiek tiek apibarsčius cukrumi).

Šaukštu išmaišius galima puikiai ir sveikai atsigaivinti, susipažinti su netikėtu skoniu.

Šią vasarą miškuose ir laukuose kaip reta gausu žemuogių. Linkiu kuo daugiau jų surasti ir kaupti vitaminus bei energiją.

Skanaus :)