Pomidorų sriuba

Kai pirmą kartą lankiausi užsienyje (tai buvo 1996 metais ko gero, Vokietijoje), pirmą kartą ragavau trintą, ir dar pomidorų sriubą. Lietuvoje apie tokią tuomet nepagalvodavau. Pažinojau tradicines burokėlių, kopūstų, šiaip daržovių, žuvies, duonos sriubas. O apie pomidorienę nuo to karto svajojau – ji tokia skani, tačiau kaip ją pagaminti? Ir galbūt šiandien virdama tą sriubą nė iš tolo neprilygstu tai, valgytai kažkada. Tačiau bandyti verta!

Pietų stalo dama - moliūgienė

Bevartant Beatos kulinarijos knygas, kurios man patinka labiausiai iš turimų, akis negali prasprūsti pro receptus, kuriuose yra daug moliūgo. Ypač rudenį, kuomet ryškiai oranžinis, geltonas ar žalsvas pilvūzas ant stalo tik ir kužda "suvalgyk mane".

Ši trinta moliūgienė ypatinga tuo, kad pusė gaminimo proceso sudaro orkaitėje kaitinamos kelios daržovės. Na niekada dar neviriau tokios sriubos, kuriai prireiktų orkaitės! :)

Paprasta močiutės žuvienė

Retokai mes valgome žuvį, tačiau tikrą, iš jūrų marių, iš vandenynų atvežtą (ačiū Elenytės seneliui:).
Pamenu močiutė visada išnaudodavo žuvį iki galo - uodegą, galvą ir dar kokius likučius nuvirdavo ir gautą sultinį panaudodavo sriubai.
Taigi ir aš pabandžiau atsiminti, kaip gi ten viskas gaminama.

Ogi paprastai.

Reikia:
- skanios žuvies (šį sykį naudota menkė)
- visokiausių daržovių: bulvių, morkų ir t.t.
- šiek tiek miltų ir grietinės
- druskos, pipirų ir kt. pagardų

Nuverdamos nereikalingos žuvies dalys (galva, uodega ir pan.). Toliau dedu daržoves ir verdu kaip įprastą sriubą. Kai viskas gerai išverda, sriubą padarau tirštą - įmaišau miltus su grietine.

Štai ir visas menas. Paprasta ir be galo gardu.

Skanaus :)